Shizen-tai 自然体 – tai natūralios kūno padėtys.
Nereikia suprasti, kad čia stovite atsipūtę ir varnas beskaičiuoją… Shizen-tai svarbu yra būtent budrumas (zanshin). Tai padėtis, kuomet negalima naudoti taktikos sumetimais kovinės stovėsenos, tačiau nereiškia, kad esate nepasiruošęs atremti atakos ar į ją reaguoti. Kūnas atpalaiduotas, rankos dažniausiai nuleistos žemyn, tačiau pasiruošę veikti. Pėdų padėtis:
1. Musubi-dachi 結び立 (“mazgo stovėsena“): kulnai kartu, pėdos nukreiptos į šalis.
Ši padėtis dažniausiai naudojama susikaupimui (tai-mokuso) ir kartu formalioms padėtims prieš ir po kata ar pan., todėl ją įtraukiau čia pirmą. Tiesa, ją rastum ir kaip tarpinę poziciją kata, kur jos bunkai yra pilnai suprantamas ir pateisinamas – tarkime, Saifa.
Jei ji naudojama ne kaip tarpinė, o kaip parengiamoji, tai delnai papilvėje vienas ant kito (dešinys apačioje) – dengia papilvę ir žemiau esančius jautrius organus (ypač vyrams aktualu), todėl toks ir pavadinimas, lyg ant keikogi (treniruočių kostiumo) juostos mazgo jos būtų ir tarsi “susimazgę“. Kitais atvejais, kuomet ji yra tarpinė padėtis kata ar kumite, rankų padėtis gali būti ir kitokia:
Mabuni Kenwa (Shito-ryu)
Galbūt pavadinimas dar sietinas ir su tuo, kad kulnai vis tik kartu, tarsi būtų surišti per čiurnas?
2. Heiko-dachi 平行立 (“plokščias žingsnis“): pėdos pečių plotyje ir lygiagrečios viena kitai (iš tikro, pakreiptos kiek į vidų – lygiagretumas yra menamų tiesių, einančių per kulnus ir mažuosius pirštus).
Ši ganėtinai agresyvoka padėtis (kuomet kumščiai sugniaužti, bet nesuspausti, rankos nuleistos išilgai siūlių ir kiek priekyje) Antrojo pasaulinio karo metu ir iki jo, esant gajam japoniškam militarizmui, buvo pagrindinė parengiamoji prieš kovą vietoje dabar dažniau naudojamos musubi-dachi (kihon-kumite pradžioje – ir dabar dar). Japoniškuose išvestiniuose (Goju-kai bei Kyokushinkai) ar gimininguose (Shito-ryu) – ji tokia vietoje musubi-dachi yra išlikusi iki dabar.
Kaip bebūtų, jei pirmoji tachi aktuali mokantis kata, tai šioji – jau ir kumite, kaip ir atidirbant technikas kihon_e vietoje ar beveik vietoje (t.y. su slydimais į šalis), o ne judėjimuose stovėsenose. Joks kihon be šios neapsieina, tad gal netgi ją derėtų rašyti kaip Nr.1.
3. Heisoku-dachi 閉足立 (“uždaros pėdos“): pėdos suglaustos (ar reikia priminti, kad keliai visose shizen-tai yra atpalaiduoti ir nesurakinti?). Padėtis dažnai naudojama kaip tarpinė kata bei perėjimuose nuo vienos pozicijos link kitos (tuo atveju svoris paskirstomas ne tolygiai, o perkeliamas daugiau ant vienos ar kitos pėdos). Čia rankos dažniausiai yra ne paprastai nuleidžiamos, o plačiau į šalis pusiausvyrai palaikyti.
+1. Hachiji-dachi 八字立 (“stovėti aštuntuku“ – ne 8, kaip mums įprasta, o pagal kanji “aštuoni“ – 八): pėdos pečių plotyje ir nukreiptos į šalis (kitur šita stovėsena dar vadinama ir kaip fudo-dachi – čia ir kitur skliausteliuose rašysiu alternatyvinį įprastą pavadinimą kitiems pas mus labiau žinomiems stiliams).
Beje, ši stovėsena, dažnai kiek pasukus 45 laipsnių kampu, yra naudojama ir dziudo kaip pagrindinė bazinė metimams atlikti, tad ji savotiškai yra pereinanti nuo shizen-tai jau link kamae-dachi (kovinių padėčių). Būtent todėl visokios renoji-dachi ar panašios kitos shizen-tai padėtys yra mažiau aktualios, į šį mano sąrašą neįtraukiamos, o ir turi savų trūkumų, apie kuriuos galima atskirai rašyti.
Goju-ryu šioji tachi nėra akcentuojama, mat čia pėdas stengiamasi daugiau kreipti į vidų (išskyrus shiko-dachi – apie tai toliau), todėl šią ir pridėjau čia tik kaip priedą prie anos trijulės.
Tęsinys apie Tachi-waza arba Pradžia
(c) 誠意
Seiikan © 誠意館 