Prapuolęs Shorei-ryu – tai Goju-ryu dabar? (3/3)

Posted: 2010-02-01 in Karate
Žymos:, , , , , ,

Pirmoje dalyje matom, kad karate turi du stilius, ir kaip vienas jų, Shorin-ryu, išplito.

Antroje – kad, anot Funakoshi, Shorin ir Shorei yra sudedamosios vieno Ryu dalys, tačiau kitiems – Shorei yra Nahate išdava ir gal dabar derėtų vadinti Goju-ryu?

O kaip iš tikrųjų kalba pats Goju-ryu sukūrėjas?

Iš Miyagi Chojun “Ryukyu Kempo Karate-do Enkaku Gaiyo“ (Istorinė karate-do, kovos meno iš Ryukyu, apžvalga), kuri kaip esė buvo įdėta į Nagamine Shoshin knygą “Okinawa-no Karate-do“ (1975) ir Miyazato Ei’ichi knygą “Okinawa-den Goju-ryu Karate-do“ (1979), o buvo perskaityta paties Miyagi per jo paskaitą apie karate 1936 metų sausio 28 dieną Osakoje, Sakaisuji Meiji Shoten klubo nariams:

Apie karate stilius arba Ryu:

Yra įvairių nuomonių dėl Ryu arba karate stilių Ryukyu (Okinavoje), bet visos jos yra tik spėliojimai be jokio galutinio tyrimo ar įrodymo. Turint tai omeny, panašu, kad mes graibomės apčiuopomis tamsoje.

Pagal populiariausią jų nuomonę, mes galime suskirstyti karate į du stilius: Shorin-ryu ir Shorei-ryu. Taip teigiantys tvirtina, kad pastarasis tinkamas tvirtiems, stambiems žmonėms, kuomet pirmasis – liekniems.

Tačiau tokia nuomonė pagal daugelį tyrimų yra klaidinga. Šiuo metu yra tik viena nuomonė, kuria iš tikro galima pasitikėti, o ji yra tokia: 1828-ais Qing (Čing) dinastijos Kinijoje metu mūsų protėviai perėmė kempo (kung-fu) stilių iš Fujian (Fudzian) provincijos Kinijoje. Jie tęsė savo studijas ir sukūrė Goju-ryu karate. Netgi šiandien vis dar yra senoviškų tradicionalistų (ortodoksinė) grupė, kuri paveldėjusi [praktikuoja] nepakeistą ir autentišką Goju-ryu karate.“


Miyagi Chojun (su akiniais) kartu su Funakoshi Gichin, esančiu jam iš kairės

Tarp kitko, originale (aš pataisiau) viskas atvirkščiai: Miyagi pats priskiria Shorei kaip labiau tinkamą liekniems, o Shorin – stambiems… Kodėl tokia klaida, ir ar klaida – klausimas lieka neaiškus.

Tačiau atkreipkime dėmesį ir į kitą faktą: atrodytų, vos prieš trejus metus užregistravo savo Goju-ryu, o jau kalba apie tai, kad jo šaknys, kaip galima suprasti iš citatos, siekia 1828-uosius? Ar čia toks begėdiškas faktų iškraipymas ir savo stiliaus propaganda, ar kažkas kitko? Kodėl jis sako Goju, bet atmeta Shorin ir Shorei?

Pirma, tai kodėl tokia data? Juk ne tik Miyagi, bet ir jo mokytojas Higashionna, ir netgi šiojo mokytojai, gimė dar gerokai iki tos Goju-ryu “sugalvojimo“ datos, senokai, taip išeina, tą meną praktikuodami. O jei imti patį pirmą karate (tode) rašytinį užfiksuotą paminėjimą, tai Sakugawa Kanga (1733-1815), pravarde Kiniška Rankelė (jap. tode – koks sutapimas, tiesa?…), tai ir mirė dar iki 1828-ųjų. O ši data patenka tik į Sakugawa mokinio ir Itosu mokytojo Matsumura “Bushi“ gyvenimo tarpą, kuomet šiam buvo pats jėgų žydėjimas (nors tode meistru tapo bei į tarnybą Ryukyu karaliui jis pateko gerą dešimtmetį iki tol).

Kol kas man, prisipažinsiu, lieka paslaptimi (aha, ne viską ir aš žinau, kaip atrodo iš šalies), kodėl šią datą taip Miyagi paskaitoje išskyrė, nors pasidomėti labiau Matsumura tarnybos ir susijusių įvykių peripetijomis vertėtų, nes gal ten ir slypi atsakymas?…

Antra, panašu, kad Miyagi visiškai neskirsto karate į pašaliniam nieko nesakančius Shorin bei Shorei stilius, kurių ypatumus žino gal tik specialistai, ir netgi pats suklysta, arba klaida padaryta jo paskaitos rankraščio leidime, nes “kietą“ ir “jėgos“ stilių jis priskiria Šaolinio (Shorin) tradicijai. Kas, jei logiškai pagalvojus ir pasidomėjus ne dabartinio kinų “komunistinio“ wushu interpretacijomis, o senais aprašymais, ir buvo Shaolin-quan bruožu – tai atletizmas, kuris visuomet buvo priešpastatomas Wudang ir panašiems minkštiems, taip vadinamiems “vidiniams“ (apie juos jis irgi kalba toje paskaitoje) stiliams: taiqi, bagua, hsing-yi.

Jo nuomone visa karate arba kempo (kin. quan-fa – “kumščio metodas“) yra Go (kietas) ir Ju (minkštas), o pavadinimą savo mokyklai Goju-ryu jis ir paėmė iš Hakko kempo – “Aštuonių postulatų (arba eilių) apie kumščio metodą“, kuriuose ir kalbama apie universalų šį principą, būdingą kovos menui, ir konkrečiai kempo (arba dabar karate). Todėl nemanau, kad jis užsiėmė tokiu begėdišku savo mokyklos pavadinimo propagavimu, o rėmėsi Go ir Ju, arba plačiau dabar žinomu kiniškai – Yang ir Yin, principu plačiąja prasme.

Kita vertus, bet tuomet gaunasi, kad jis, kaip ir anksčiau minėtas Funakoshi, savo stilių laiko universaliu ir apjungiančiu abu skirtumus?…

Būkime vis tik objektyvūs: bent jau tuo laikotarpiu taip atrodė ir ne jam vienam, turint omeny tiek to meto įvairių meistrų mintis, išreikštas rašytiniuose šaltiniuose, kurių kelis čia citavau, tiek ir konkrečias praktiškas priemones, kurių buvo imtasi: tarkime, fukyu arba gekisai kata sukūrimas, kuris buvo pavestas Okinavos gubernatoriaus užsakymu apie 1940-uosius Miyagi, kaip Goju-ryu atstovui, ir Nagamine, kaip Shorin-ryu meistrui, apjungiant abiejų stilių Shorin-ryu ir… Goju-ryu konkrečiai ar, kitaip tariant, gal tuo pačiu ir ano, minėtojo, Shorei-ryu, plačiau žvelgiant, ne tik bendrus karate veiksmus, bet ir būdingą šiems Ryu stiliaus šių veiksmų atlikimo (ir tos pačios kata interpretavimo) taktiką ar strategiją.

__________

(c) seiikan

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s