Gekisai-gata: šelmis Miyagi ar…? (3/3)

O dabar jau yra metas pereiti prie minties, link kurios aš vedžiau įžangoje apie Gekisai, ir kuriai praktinį paaiškinimą su iliustracija daviau antroje dalyje.

Paliekant tamkart jodan-uke variantus nuošalyje (o tai būtų iš viso savarankiškas menas mene – ne veltui jodan-uke Miyagi įdėjo į Goju-ryu, kuomet Nahate šio “bloko“ iš viso nebuvo; ir tai tikrai ne “dar vienas blokas“), Gekisai antrąjai kombinacijai kaip oyo (išvestinis bunkai) tinka šis, kurį man parodė mano mokytojas Bob Honiball, matydamas mano veide neslepiamą nepasitenkinimą ir nepatiklumą aukščiau pateiktu “oficialiu“ bunkai (žr. kombinacijos iliustraciją antroje dalyje):

1. Jodan-uke – gynyba nuo bet kokio smūgio ranka į galvą (kiek modifikuojant ir adaptuojant, aišku): jei dešininis blokas, tai ir smūgis, tiek tiesus, tiek ir kablys, tiek ir iš viršaus, ateina iš dešinės.

2. Tuomet smūgis jodan-zuki kaire – tai tiesiog greitas atemi (šokiruojantis), kuriuo permušate galimą atakos seriją. Jis nebus stiprus, juo nereikia stengtis nokautuoti. Jo tikslas – perkelti visą priešininko dėmesį į viršutinį sektorių (jodan), jo galvą.

3. Tokiu būdu atsiranda proga atakuoti į žemutinį sektorių (pagal Goju-ryu strategiją, kurią savo principuose įvardino Miyagi). Ką ir darote – smogdami kumščio pagrindu (tettsui – “kumštis-kūjis“) į jo tarpkojį. Čia yra visai logiškas ir tas pritūpimas į žemą, bet stabilią stovėseną, kuri taip pat yra daug saugesnė, nei pirmu, bazinio bunkai, atveju, nes atsukta šonu į priešininką, kurio dėmesys kol kas irgi yra jo galvoje, patyrusioje atemi.

Smūgio čia trajektorija kaip gedan-barai, o, vienok, tai yra tettsui-uchi (štai kodėl sakau, kad kata_ose nereikia įvardinti konkrečios technikos, nes tuo pačiu save įvarote į rėmus!).

Nelabai daug rastum vyrų, kurie išstovėtų ant kojų, jiems gerai vožtelėjus į tą vietą… O tai reiškia, kad užbaigiate kovą vienu iš 5 būdų pagal A variantą (žr. kaisai-no genri antroje dalyje). Logiška, kad po to anksčiau pavaizduotame paveiksliuke einantis ketvirtas piešinys savo pereinamoje fazėje turi ir trajektoriją, kuri gali reikšti, kad užgriebėte jo “kabikus“ ir raunate juos aukštyn (muchimi – su įtempimu…), prisitraukdami.

Tokiu būdu, pratęsus kombinaciją, šiuo atveju prognozuojamas sąmonės netekimas ir pusiausvyros praradimas. Ar atvirkščiai: sąmonės praradinas ir pusiausvyros netekimas. Bandyti namų sąlygomis nesiūlau. Prašome pasitarti su savo gydytoju arba vaistininku. Šiuo perspėjimu veiksmą rekomenduojanti pusė atsiriboja nuo teisinių jo pasekmių ir galimų pretenzijų.

Jei rimtai, šis nokautuojantis (kovos užbaigimo variantas A) oyo-bunkai labiau tinka antrai kombinacijai – kadangi čia kova užbaigiama (t.y. atliekamas pagrindinis veiksmas kombinacijoje) smūgiu dešine ranka. Nes atkreipsiu dėmesį, kad bet kuri iš esmės kata yra padaryta dešniarankiams (daugumai žmonių).

Ir dar: visos kata karate yra asimetriškos! T.y. net jei kombinacijos, atrodytų, kartojasi pačioje kata_oje (kaip šiuo atveju pirmoji į vieną, o antroji į kitą) antrąkart ar netgi trečiąkart (Sanchin, Saifa, Seiyunchin, Shisochin ir t.p.), tai dar nereiškia, kad tai tas pats bunkai, nors judesiai serijoje gali būti vienodi.

Kodėl? O gi todėl, kad nėra jokių veiksmų kata svarbesnių už kitus joje, o tam, kad juos pakartoti, kad geriau taip atidirbti, tai iš esmės tiesiog pakartoji visą kata, nes, kaip sakiau, nėra vienų veiksmų svarbesnių už kitus!

Juk nesakote priešininkui: “-Ei, tu čia gal atakuok va taip, nes aš kata dirbau iki tavęs tik 100 kartų, tai nuo šitos prašomos atakos atidirbau 300 besikartojančioje po triskat, kai nuo kitų galimų veiksmų – tik po 100, kiek kata ir dariau, gerai?“

Tad, jei kartojasi, tuomet reikia ieškoti ir kito bunkai tam pačiam judesiui. Ir pastebėsiu, kad oyo variantų (t.y. skirtingų veiksmų) kiekvienai kata kombinacijai yra bent po 2-3… Juk kata, kaip sakė Motobu Choki, yra pilnas ir savarankiškas stilius. Kitaip tariant – strateginių principų kompleksas.

Vadinasi, pirmoji kombinacija jau gali būti užbaigta pagal kitą, anksčiau minėtą variantą B – kontrole:

1. Žengiate ir sukatės 90 laipsnių kairėn, atlikdami jodan-uke. Kodėl toks judesys kojomis ir kūnu? O gi todėl, kad čia yra tai-sabaki.

Iš vienos pusės, galima sakyti, kad kata kūrėjai sako: atakos gali sulaukti iš bet kur, iš pasalų, todėl būk akylas, dairykis! Pakaušyje akių neturime, kad pamatytume priešininką už savęs, bet va periferiniu žvilgsniu ar besidairydami – šone jau pastebime. Todėl užpuolimas gali būti ir iš šono.

Ši logika manęs nestebina – Okinavoje seniau buvo tokia “gera“ liaudiška tradicija, vadinama kakedameshi: galėjai mesti iššūkį bet kuriam tode (karate) meistrui, nors ir gatvėje sutikęs. Kadangi garsaus meistro ir patyrimas bei koviniai įgūdžiai buvo geresni, o išgarsėti jį nugalėjus ne vienam garbėtroškai peštukui norėjosi, tai kakedameshi retai buvo mūsų supratimu “riteriška“ – dažnai užpuldavo iš pasalų, stengdamiesi pritvoti kokiu basliu, arba pulti visa šutve, o “garbę“ laimėjus prisiimti vienam iš jų.

O tempora, o more, kaip sakė romėnai, bet tam tikruose sluoksniuose pas mus ir mūsų laikais papročiai, kaip matote, labai ir nesiskiria, tik gal vadinama kitaip…

Apie tai beveik atviru tekstu kalbėjo savo raštuose tiek Miyagi, tiek Funakoshi, jų mokytojai tą irgi patyrė (Funakoshi yra aprašęs nuotykius, į kuriuos pakliuvo Asato su Itosu naktį grįždami, ir kaip apleistame name atsimušinėjo nuo kuolais ginkluotos šutvės iki ryto). Tad Miyagi to išvengti savo mokinius mokino ir ruošė nuolat! Jo iš pasalų pričiupti, netgi miegančio, nebuvo įmanoma (iš jo mokinių prisiminimų).

Motobu pats dalyvavo muštynėse, tikėtina, kad jaunas būdamas, kuomet apie jį, kaip peštuką, gandai sklido, ir ne aukos, matomai, pusėje, o Kyan, būdamas nedidukas, neįspūdingo sudėjimo ir akiniuotas, tai, atrodytų, ir užpuolikus visa savo išvaizda bei elgesiu prisišaukdavo (istorija, kai jis įmetė vieną “ambalą“ į kanalą nuo tilto ar kuomet buvo užpultas po gaidžių peštynių).

Gal todėl karate meistrai ir akcentuoja kuklumą ir geranoriškumą aplinkinių atžvilgiu – mažiau prisišauki tuščiagarbių kvailių. Kitus gi atbaido ir Okinavos karate populiarių atletinių pratimų (hojo-undo) suformuotas tvirtas raumeningas kūnas (užtenka pažiūrėti į Itosu, Miyagi, Motobu, Miyazato, Toguchi ir kitų nuotraukas…).

Bet grįžtu prie tai-sabaki.

Antras šio posūkio paaiškinimas gali būti toks, kad nuo atakos pirmiausia stengiamės išsisukti, pasitraukti nuo atakos linijos, kadangi blokas tokiu atveju yra tik papildomas apsidraudimas – taip nuo atakos iš priekio tokiu judesiu, kaip kata, čia išeiname priešininkui į išorę. Atkreipsiu dėmesį, kad esant atakai iš priekio ir nesitraukiant, kairinis jodan-uke blokas atmuša ataką iš kairės (atakuojančią priešininko dešinę ranką). Šiuo atveju, kuomet išsisukam – blokas stato užtvarą jo kairei rankai.

2. Smūgis į galvą. Aišku, tikėtis, kad nokautuosite, neverta (kita vertus, išėję į išorę turite puikiausią progą atakuoti į nedengiamą smilkinį ir taip padidinti realiai savo galimybes tą padaryti, o po to tęsti kitą kombinaciją pagal situaciją ir poreikius). Bet jei ataka buvo iš šono ir įeiname į priešininko “vidų“ (t.y. jo atakavusios rankos esame vidinėje pusėje), šis smūgis vertintinas daugiau tik kaip atemi, nors vožtelėti į knyslę galime gerai iš širdies.

3. O va čia yra įdomiausia dalis – ar esate kada pagalvoję ne apie gedan-barai bloko galutinę trajektoriją (aukščiau aprašytas tettsui-uchi), o apie tą jo pradinę, tą užsimojimą? Kairys dilbis yra prieš save kumščiu aukštyn, krumpliais į išorę, alkūne nukreiptas žemyn, šioji arčiau kūno kairės pusės (per kumštį nuo jo).

O kas, jei atlikdami atemi, priartėjate prie priešininko tiek, kad dabar galite prakišti va šitą kairę ranką jam pro dešinį žastą iš apačios ir arčiau pažasties, dėdami savo delną arčiau jo peties – jo ranka, nuo kurios gynėtės jodan-uke, dabar taip pakliūna tarp jūsų rankos žasto iš išorės ir dilbio iš vidaus.

Toliau kaip kata: atliekate tą “bloką“, kuris jau nebe blokas (o kas sakė, kad uke iš japonų kalbos verčiamas kaip blokas?), ir žengdami atgal į shiho-dachi tempiate priešininką į save (pakimbate ant jo vienos vargšės rankos savo kūno mase!), atlikdami jam tokiu būdu… žasto užlaužimą!

Galite padėti dešine plaštaka, kontroliuodami jo alkūnę, kad neišsprūstų (kaip bloke antroji ranka hikite ir daro) ir ją “išversdami“, bet dažnai to net nereikia, jei šis apvijimas iš apačios buvo atliktas tinkamai, todėl turite netgi dar vieną laisvą ranką. Kuria galite čiupti už plaukų, užeiti jam sulenktam už nugaros ir vesti kontroliuojamą priešininką ten, kur norite.

Galite jam atseikėti porą antausių arba duoti “grūšią“.

Galite… ar maža ką dar galite – jis dabar jūsų!

Va kai šitą bunkai aš supratau, bepraktikuodamas tą taip nekenčiamą iki tuomet man Gekisai-gata, aš pažvelgiau į tą primerkusio savo skvarbias akis Miyagi_o portretą ant dojo sienos ir pagalvojau, kad jis nepastebimai nuotraukoje kažkaip “monaliziškai“ gudriai šypsosi savo lūpų kampučiais…

“Ach tu šmiki, nesikeikiant!“ – tuomet pagalvojau. “Tikras šelmis! Įkišo, matai, jis čia blokas-smūgis-blokas, o mes, akli kačiukai, taip ir praktikuojamės kaip kokie durniukai?!“

Po to iškart tarsi savaime susidėlioja į savo vietas begalė kitų ne mažiau svarbių dalykų, apie kuriuos aš iki čia ir rašiau.

Tarp kitko, jei jau manote, kad šiomis dvejomis bunkai interpretacijomis galima ramiai ir apsiriboti, tai… galvokite iš naujo. Ar tiksliau – galvokite toliau:

Ką reiškia antroji ranka, atliekant jodan-uke?

Kaip jodan-uke iš gynybinio paversti atakuojančiu veiksmu (žr. Fukyu-gata, kur po gedan-barai zenkutsu-dachi žengiate pirmyn į sanchi-dachi su jodan-uke)?

Ar jodan-zuki yra tik smūgis? Atemi? Ar galima jį interpretuoti kitaip, jei jo nevardinti “smūgiu“?

Ką veikia antroji ranka gedan-barai?

Ar žingsnį atgal galima paversti metimu arba parbloškimu? O perėjimą su posūkiu 180 laipsnių nuo pirmos kombinacijos į antrą? O perėjimą iš antros į chudan-uke, sukantis 90 laipsnių kairėn? O jei jodan-uke dėka išeiname į išorę, tai kas tuomet tas gedan-barai?…

Ir tai, primenu – tik pirmoji dukart atliekama kombinacija, ir tai, toli gražu, net neįpusėjusi kata…

… Vienok, šelmis tas Miyagi_s, oi, šelmis…

Ir visų atsakymų, matyt, nebūsi tikras radęs iki savo gyvenimo pabaigos. Kiek gyveni, žmogau, tiek ir mokaisi. Vienok.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s