Goju-ryu: sena nuotrauka…

Štai ši nuotrauka kabo ir mūsų dojo, tačiau po ja nėra jokio prierašo. Na, tiesiog Miyagi Chojun kažkokių jo mokinių fone…

O vis dėlto, kas joje?

Pirmiausia, vieta. Kai kas sako, kad šis dojo – tai yra Miyagi_o namai. Visai gali būti, nors sakoma ir tai, kad Miyagi_s jei ir dėstė, tai tą darė savo namo sode, ne patalpoje. Kai lydavo, treniruočių nebūdavo, arba jis skaitydavo “paskaitas“ apie karate, Zen, Goju-ryu ir pan.

Kita vertus, Miyagi_s pagal okinaviečių standartus buvo pasiturintis žmogus, vertėsi arbatos prekyba. Karo metu ir pokaryje ryšiai su Kinija nutrūko. Jei manyti, kad dalis prekių buvo sandėliuojama namuose – galiu tik spėti, kad tai yra ištuštėjęs būtent jo arbatos sandėlys namuose. Bent jau ta lentyna už jo nugaros man treniruočių funkcijų jokių neturi, o kad būtų shinzai ar kamiza (“šventykla“ – garbingiausia dojo siena, kur yra savotiškas altorėlis), tai ji tuščia irgi nebūtų. Nežinau, čia tik mano spėjimai.

Antra, tai laikas. Teigiama, kad tai yra pokaris. Greičiausiai, taip ir yra. Mat atkreipkite dėmesį ir į mokinių aprangą – kažkas panašaus į uniformines kelnes, tačiau šios nėra galife tipo, kokiomis mūvėjo Imperatoriškoji kariuomenė. Kokios nors sukarintos civilinės įstaigos (technikos mokykla, pagalbiniai daliniai)? Ir tik vienas Miyagi vilki karategi, sujuostą gana juokingu banteliu. Taip jis juosėsi savo juodą diržą iki pat mirties, nors pats jis dan lygių nepripažino, tad šis juodas susijuosimas greičiau buvo duoklė įsigalinčiai (ir po jo mirties įtvirtintai jau) madai, nei rango ženklas. Jis pripažino tik iki karo jam suteiktą Butokukai ir imperatoriaus patvirtintą iš pradžių meistro (Kyoshi), o paskui mokytojo vardą (Hanshi).

Ikikarinėje nuotraukose Miyagi_s dažniau sutinkamas vilkintis tradicinius japoniškus drabužius (hakamą ir pan.), tad spėju, kad čia jau tikrai amerikiečių okupacijos metas, kuomet vyravo ir antijaponiškos nuotaikos okinaviečių visuomenėje (šie, beje, padėjo JAV kariams atskirti besislapstančius civilių tarpe persirengusius japonų kareivius pagal skirtingą dialektą). Vilkėti aiškiai japoniškus “samurajiškus“ apdarus – tai prisišaukti papildomą dėmesį kad ir iš JAV MP (karo policijos) ir nereikalingus “dokumentų patikrinimus“. Gi “pižama“ taip į akis nekrito, tokio tipo apdarus vilkėjo ir paprasti žmonės, valstiečiai ir pan. Šis laikmetis patvirtintų ir laisvų patalpų atsiradimą. Kaip sakiau, uchi-deshi iki karo treniravosi Miyagi_o sode, ne name.

* * *

O dabar apie tuos, kurie čia nuotraukoje.

Galiniame plane, kaip sakiau, vilkintis baltą karategį, Miyagi Chojun (1888.04.25-1953.10.08), Goju-ryu (“Kieto ir minkšto, arba Yang ir Yin mokykla“) vadovas ir sukūrėjas (soke). Atkreipiu dėmesį, kad čia tekste aš visur rašau pavardes pirmiau vardų pagal nusistovėjusią japonišką tradiciją ir pagal japonišką vardų transkribciją (romaji: j – kaip dzi, cho – tariasi tio, y – tariasi j, ir pan.).

Tiesa, niekur nerastum, kad jis soke būtų vadinamas – iki pat šių dienų, kuomet šis titulas išpopuliarintas visokių karate mokyklų naujadarų. Jį pilnai tenkino, jei būdavo pavadinamas sensei – tiesiog mokytoju. Po jo mirties mokiniai dar vadino jį o-sensei – didžiu mokytoju, arba, dažniau, kensei (“dievišku kumščiu“?), taip atskirdami jau nuo kitų sensėjų, kurie yra ir šioje nuotraukoje, ir kuriuos jų mokiniai, paskui tapę sensėjais, dažnai vadindavo dai-sensėjais – vyr.mokytojais, o šie pasekoje dar ir gavo vėliau hanshi titulus. Titulai (garbingi vardai pagal padėtį), o ne dan ir kyu sistema, yra savotiškas Miyagi_o laikų senosios tradicijos tęstinumas.

* * *

Pirmas iš kairės – Yagi Meitoku (1912.03.06-2003.02.07), Meibukan (“švarios dvasios kario klubas“: mei – toks pats kanji, kaip ir jo vardo pirmasis) kūrėjas.

Jis teigė, kad 1952-ais Miyagi jam davė sutikimą atidaryti savo nuosavą dojo. Gal ir taip, tik viskas skambėjo ne taip, manau, pompastiškai – tiesiog kalba ėjo, spėju, apie kokią pusiau oficialią grupę mokinių, kurių visų temptis į Miyagi_o namus nebuvo galima. Mat kovos menai buvo ir liko uždrausti dar gerokai ir po Miyagi_o mirties, ir vienintelės vietos, kur jie buvo praktikuojami su JAV okupacinės administracijos leidimu, buvo JAV karinės bazės (jų teritorija – tiesioginėje JAV jurisdikcijoje) bei, su leidimu, Okinavos policijos mokyklos (kur ir dėstė Miyagi, kuriam asistavo Miyazato Ei’ichi).

Reikia turėti omeny ir tai, kad Yagi karo metus praleido tarnaudamas kariuomenėje (užnugario tarnyba: arklidėse rūpinosi žirgais ir kinkomaisiais arkliais – “antrarūšiams“ okinaviečiams rimta tarnyba tarp japonų “nesišvietė“) kontinentinėje Japonijoje, kas gal kaip tik jam ir išgelbėjo gyvybę, nepatekus į mūšius dėl Okinavos 1945-ais. Kiti meistrai dėl šio fakto todėl baksnojo, kad Yagi nėra pakankamai kvalifikuotas vesti treniruotes (kaip ir rasdami panašių argumentų apie kitus savo kolegas, tame tarpe ir iš šios nuotraukos…), nes ilgą laiką jo tiesiog nebuvo šalia Miyagi_o, dėl ko jis, neva, nepakankamai giliai įsisavino Goju-ryu.

Kaip ten bebūtų, bet po karo, normalizavus santykius tarp Okinavos ir Japonijos, Goju-kai (“japoniškojo goju“) vadovas Yamaguchi Gogen (1909.01.20-1989.05.20), pravarde Neko (Katinas), kuris buvo ir Oyama Masutatsu (1923.07.27–1994.04.26), Kyokushinkai kūrėjo, mokytojas, konsultavosi dėl kata ir bunkai būtent iš Yagi. Kas nenuostabu – būtent tarnyba kariuomenėje turėjo gerokai pagerinti Yagi japonų kalbos žinias ir “artumą“ japoniškai kultūrai bei gyvenimo būdui.

* * *

Antras iš kairės ir poroje su Yagi – Miyazato Ei’ichi (1922.07.05-1999.12.12), Jundokan (“Tėvų pėdomis sekančiųjų klubas“) kūrėjas.

Treniruotis pas Miyagį jis pradėjo dar 1938-ais (nesitreniravo su juo tik karo metu, kurį praleido po vidurinės baigimo iš pradžių sieną su SSRS Mandžiūrijoje saugančiuose daliniuose finansų tarnyboje, o paskui pasiprašė, sako, perkeliamas į Japoniją, kur atliko tarnybą užnugario ligoninėje), o į Okinavos policiją įstojo po karo, 1946-ais, su Miyagi rekomendacija ir kur, kaip minėjau, asistavo Miyagi_ui per treniruotes, taip pat ėjo ir fizinio parengimo instruktoriaus pareigas, dėstė ir dziudo, o po Miyagi_o mirties perėmė natūraliai ir vyr.policijos intstruktoriaus pareigas, kurias užėmė iki 1972-ųjų, kuomet išėjo iš policijos į pensiją. Buvo policijos dziudo čempionu, o nuo 1972-ųjų iki pat mirties ėjo ir Okinavos dziudo federacijos viceprezidento pareigas, jam buvo suteiktas Kodokan Judo 7-tas dan.

Po Miyagi_o mirties todėl perėmė ir mokinių grupę jo namuose, kol 1957-ais pastatė savo dojo Jundokan. Gana ironiška, kad paveldėjo taip pat ir visus Miyagi_o hojo-undo įtaisus (svarmenis), tačiau meistro keikogi_s, kurį jis, sako, ir nupirko meistrui, Miyagi_o sūnaus dėka atiteko vis tik šiojo bendraamžiui ir draugeliui Yagi_ui (ligi šiol kabo Meibukan hombu garbingiausioje vietoje), kol pats buvo išvykęs į Japoniją į dziudo varžybas, dėl ko pastarasis gavo teisę teigti, kad tai jis yra “tikrasis Goju-ryu sistemos paveldėtojas“. Bet turiu pabrėžti, Miyagi_s nepaskyrė nei vieno tokio “paveldėtojo“ (spėjama, kad juo turėjo būti nebent Shinzato Jin’an, 1901-1945, kuris žuvo per artilerijos apšaudymą ar bombardavimą su savo padaliniu mūšių dėl Okinavos metu).

Tad Miyazato irgi kitų trijų šioje nuotraukoje, deja, Miyagi_o vietos perėmėju Goju-ryu mokykloje nebuvo pripažintas, sistema skilo, ir skirtingi Miyagi_o mokiniai įkūrė ir skirtingas Goju-ryu organizacijas. Miyazato organizacija vadinasi Okinavos Goju-ryu karate-do asocijacija (Kyokai), kurios emblema aukščiau, ir nuo kurios po kelių metų šiam mirus atsiskyrė jo pagrindinis Jundokan dojo, šią organizaciją pavadinus jau Jundokan So Honbu, kuriai dabar vadovauja (kancho – direktorius) jo sūnus.

Beje, dar Miyazato gyvam esant, nuo jo Kyokai atsiskyrė bent du dabar garsūs Goju-ryu meistrai, kurie nesidrovi neigti, kad mokėsi Jundokan dojo iš Miyazato. Tai Higaonna Morio (gimęs 1938.12.25), įkūręs IOGKF – International Okinawa Goju-ryu Karate-do Federation

– ir teigiantis, kad Jundokan dojo jo mokytojas visuomet buvo Miyagi An’ichi (1931.02.09-2009), o ne Miyazato, kuris nuolatos būdavo išvykęs į komandiruotes; bei Chinen Teruo (gimęs 1941.06.08), įkūręs JAV atskirą organizaciją praktiškai nukopijuotu tiesiogiai pavadinimu – Jundokan International:

* * *

Antroji pora ir joje kairėje (antras iš dešinės) – Toguchi Seikichi (1917.05.20-1998.08.31), Shoreikan (“Mandagumo ir pagarbos klubas“) įkūrėjas.

Po Miyagi_o mirties 1953-čiais, jis kartu su Yagi_u, atskirai nuo Miyazato, įkūrė bendrą Karate-do Goju-ryu asocijaciją, kurios pirmininku buvo Yagi, o Toguchi_s – vice pirmininku, o 1954-ais atidarė ir savo pirmą dojo Shoreikan Koza mieste, Okinavoje, Kadenos karinės JAV oro bazės pašonėje, tad nenuostabu, kad šie kariškiai, kuriems kaip ir nelabai galiojo draudimas studijuoti japoniškus kovos menus, tapo jo pirmaisiais pagrindiniais mokiniais.

Tiesa, kažkuriame interviu jis teigė, kad buvo vienintelis, kuriam pats Miyagi leido atidaryti savarankišką dojo, ir netgi – dar (sic!) iki karo!… Japonai nenustoja stebinti istorijos perdirbimu savo labui ir pasakaičių pateikimu kaip faktu.

Toguchi_is iki karo nuo 1930-ųjų iš pradžių studijavo pas Higa Seiko (1898.11.08–1966.04.16), Miyagi_o bendramokslį Nahate meistro Higa(shi)onna Kanryo (1853.03.10-1916.12) mokykloje; o Miyagi_s po jo mokytojo mirties buvo ir Higa sempai (vyresniuoju). Vėliau Higa_os dėka Toguchi_s tapo ir tiesiogiai paties Miyagi_o mokiniu, kas matosi ir nuotraukoje, ir kuri daryta po 1946-ųjų, nes tais metais Toguchi grįžo iš tarnybos kariuomenėje (tarnavo elektriku japonų kariuomenėje Sumatroje, Indonezijoje). Kai 1949-ais Higa atidarė savo dojo (kai kur teigiama, perėmė savo tėvo seną dojo), tai jame Toguchi_s buvo paskirtas vyresniuoju instruktoriumi (shihan).

* * *

O va paskutinis šioje nuotraukoje, kuris dažniausiai į porą ir buvo statomas su Toguchi, su kuriuo tapo draugais, yra Miyazato Eiko (1915-?), Gokenkan (“Kieto kumščio klubas“) įkūrėjas. Ir tai – pats kukliausias iš visos šitos ketveriukės mokinys, po Miyagi_o mirties stengęsis likti dažniau šešėlyje, nei populiarintis kaip atskiros Goju-ryu krypties sistemos kūrėjas ir mokytojas. Todėl duomenų apie jį nedaug, ir net nežinau, kokia jo mokyklos emblema (gal ši žemiau?):

Ir gal būtent todėl vertėtų bent čia šiek tiek informacijos apie jį pateikti?…

Eiko (bendrapavardis Ei’chi_ui?) pradėjo Nahate studijas 1925-ais pas Kyoda Juhatsu (1887.12.05–1968.08.31), kuris buvo Miyagi_ui sempai (vyresniuoju), mat pradėjo studijas 1902 metais mėnesiu (ar keliais) už jį pas Nahate meistrą Higashionna Kanryo (žr. aukščiau). Kyoda po Higashionna mirties įkūrė savo mokyklą To’on-ryu (“Higaonnos mokykla“ – čia paimti keli hieroglifai iš Higaonna pavardės), po to kai Miyagi_s buvo jau įkūręs savo Goju-ryu ir aktyviai perdirbinėjo iš Higaonna_os (ir ne tik) išmoktas kata bei stilių.

1926-ais Eiko susipažino su Shinzato Jinan, Miyagi_o vyresniuoju mokiniu (žr. aukščiau), kuris ir pristatė jį Miyagi_ui. Tokiu būdu Eiko turėjo vienu metu netgi du mokytojus, kurie abu buvo studijavę pas Higashiona, tad, manau, galėjo puikiai palyginti, kiek “ta pati“ Nahate skiriasi Goju-ryu ir Toon-ryu variantuose, ir kokie pakeitimai padaryti.

Maža to, po mokyklos baigimo įstojo į Shihan Gakko – Pedagoginį koledžą, kur pradėjo studijuoti jau pas garsųjį Shorin-ryu (“Šaolinio mokykla“) meistrą Yabu Kentsu (1866-1937), pravarde Gunso, “seržantas“. Viena vertus, Yabu taip vadino mokiniai dėl mokymo tvarkos treniruotėse (Yabu buvo vienas pirmųjų, kurie įvedė į karate militarizuotą mokymo tvarką ir drausmę, tuomet nebūdingą Okinavos karate), bet kita vertus, pravardei įtarkos turėjo ir tai, kad jis dalyvavo Pirmame 1894-1895 metų japonų kare su kinais – mat okinaviečiai nebuvo tuomet dar šaukiami į japonų kariuomenę kaip “ne japonai“, tačiau šis įsiprašė 1891-ais savanoriu ir netgi užsitarnavo seržanto laipsnį (kitur teigiama, kad netgi leitenanto, bet tas mažai tikėtina; galimas “leitenanto“ vertimas yra kaip “pavaduotojas“, tuomet Yabu seržanto laipsnis galėjo būti verčiamas ir kaip “kapralas“ ar pan.), ir kas, beje, sunkiai netgi buvo įsivaizduojama ir jau vėliau imperatoriškoje kariuomenėje (žr. aukščiau apie Yagi ir Toguchi), Ryukyu karalystę pilnai pavertus Okinavos prefektūra.

Yabu buvo ir karate populiarintojo bei prieinamos visiems bei “visuotinės karate tėvo“ Itosu Anko (arba japoniškai Yasutsune: 1831-1915) mokiniu, kuris, savo ruožtu, buvo legendinio Matsumura Sokon (~1800-~1890), tituluojamo Bushi (“tikras karys“) mokiniu, nors sakoma, kad Yabu buvo irgi taip pat ir šiojo.

Kaip matyti, šis Eiko Shorin-ryu mokytojas buvo tikrai reikšmingas asmuo to meto karate pasaulyje, o ir Shorin-ryu kata Jion, esanti Toon-ryu sistemoje, sako, kad atėjo Yabu dėka, tačiau padėliojus šias mano išvardintas aplinkybes aukščiau, galimas dalykas, kad į Toon-ryu kata atėjo ne visai tiesiogiai taip jau iš Yabu, bet… gal netgi per Kyoda mokinį Eiko?

Tad Miyazato Eiko treniravosi dienomis su Yabu (sakoma, kad turėjo progos tokiu būdu pasitreniruoti ir su šio mokiniu, garsiu to meto kovotoju, peštuku ir galiūnu Motobu Choki, pravarde Saru – “Beždžionė“: 1870-1944 – šis meistras garsėjo kaip “realios kovos“ specialistas), o vakarais, po paskaitų – su Miyagi, su kuriuo jau visą laiką po to treniravosi jau Yabu mirus 1937-ais. Kadangi Miyagi_s buvo mokinys ir draugas natūralizuotam kinui Go Kenki (Wu Xianhui: 1886-1940), Fujian Bai He quanfa (Baltosios Gervės kumščio metodas iš Fudzian provincijos) meistrui (beje, Go Kenki ir Miyagi Chojun abu užsiėmė arbatos prekyba), tai gavo progą ir pasitreniruoti su šiuoju.

1955-ais, praėjus dviem metams po mokytojo Miyagi_o mirties, Miyazato Eiko atidarė savo dojo, pavadintą Gokenkan, ir sukūrė savo organizaciją Okinawa Gojuryu Karate Kenpo Renmei. Jis dažnai konsultavosi pas tuomet jau vyriausią Goju-ryu specialistą Higa Seiko, kaip ir dėl gilesnių žinių kreipdavosi į savo ankstesnį mokytoją Kyoda Juhatsu. Taip pat pusmetį praleido ir Taivane, domėdamasis kinų kovos menais.

* * *

…o juk tai – tik kažkokia sena nuotrauka su Miyagi ir jo mokiniais.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s