Savigyna – dar vienas marketinginis priedas prie kovos meno?

Posted: 2004-08-01 in Savigyna
Žymos:,

Autoriaus pastaba: tai 2004-08-01 versija; gerokai prieš tai buvo publikuota banga.lt forume panašiu temos pavadinimu. Kitur šio straipsnio versijos yra paskelbtos ir naudojamos be autoriaus sutikimo ir neteisėtai, pažeidžiant autorines teises.

Tie, kas nepatingėjo pasiskaityti mano straipsnį Kovos menai = choreografija?…, jau, turbūt, spėjo ir, kuo nuoširdžiai tikiuosi, SUGEBĖJO atsirinkti esminius skirtumus tarp vis tik šių visiškai priešingų žmogaus veiklos formų. Jei neskaitėte ar vis tik liko neaiškumų, primygtinai siūlyčiau tą padaryti!

Čia rašau būtent “veiklos forma“, nes kova – tai viena iš žmogaus veiklos sričių ir jo saviraiškos forma. Ir dabar, tikiuosi, jau nekyla nepagrįstas pasipiktinimas, kad tokios nuoširdžios kovos meno studijos ne itin yra įvertintos pergales ringe arba gatvėje kolekcionuojančių oponentų, ir kad vis tik ne kiekvienos muštynės yra kovos meno stichija?

Šiame straipsnyje aš noriu labiau atkreipti dėmesį į savigyną, dėl kurios (ar tiksliau – saugumo ir pasitikėjimo savimo jausmo) daugelis pradžioje pasirinko, o ir dabar vis dar renkasi, kokio nors konkretaus (ir ypatingo) kovos meno studijas, ir tik vėliau “gabiausi“, ar, tiksliau – agresyviausi, dar nusprendžia realizuoti savęs įtvirtinimo poreikį varžydamiesi, tarkime.

Kas vis tik yra geriau, nei bandyti save įtvirtinti mušantis.

Savigyna – ne kovos menas, kaip ir kovos menas nėra skirtas savigynai (pagal aukščiau minėtą straipsnį)!

Ir nepaisant to visuotino vyraujančio ir brukamo reklamose iškreipto įsivaizdavimo. Kurį, beje, nuolat ir palaiko įvairaus plauko “kovos meno ir savigynos“ (ką jau ten, dar paprasčiau: “kovinės savigynos“ arba kokios nors “kovinės karate“, “kovinio sambo“, “kovinio dziudziutsu“ – vienu žodžiu, “kovinio kovinio meno“) instruktoriai, mokytojai, guru, sifu, sensei, ekspertai ir super bei grand meistrai… Ir, beje tiek sąmoningai, pasiimdami papildomą šitos paslaugų rinkos nišą ir mokių klientų kiekį bei tuo prie uždirbamos duonos iš kovos menų prisidurdami “sviestui“ iš atskirų jų siūlomų “savigynos“ treniruočių… Tiek yra ir tokių, kurių savęs matymo kaip kovos meno ir savigynos guru ir specialisto susikurtas bei išugdytų ir puikiai treniruotų lojalių mokinių kohortų įtvirtintas IMIDŽAS neleidžia pažvelgti už susikurto pasaulėlio ribų…

Ir vienok – trapaus pasaulėlio. Primenančio veidrodinį kambarį Bruce Lee filme “Enter the Dragon“ (“Drakono pasirodymas“, labiau pas mus žinomas kaip “Drakono sala“). Ir visiems tiems “chanams“ tas pasaulis dūžta skausmingai, vien pasinaudojus ten išsakyta mintimi:

“Tai, ką tu matai, tik imidžai. Už jų slypi tikrieji motyvai. Sugriauk juos, ir sugriausi iliuziją!“.

Cituoju iš atminties. Bet juk ne citatos vertime esmė…

Kiekvienas kovos meno skelbimas, kviečiantis jo studijuoti, dažniausiai naudoja ir 99.99% KLAIDINANTĮ vartotojus marketinginį teiginį, kad čia ir tik čia jūs išmoksite apsiginti (na, nebent nuo klubo kolegų, treniruočių tikslais jus ir puolančių, kol jų patys neužsipuolėte). Taip pat – “organizuojami kursai nėščioms pensininkėms, o studentams taikoma nuolaida“. Ypač – jei tai dailios studentės (tada – kodėl gi ir ne?).

Labai akivaizdus marketinginis siekis padidinti apyvartą, nepastebit?..

Tad, jei savigyna – ne kovos menas ir ne sportas, tai gal tai – muštynės? Grubios, brutalios, elementarios muštynės?..

Juk apstu ne tik atvirai komercinių skelbimų, kaip aukščiau minėtu atveju, kviečiančių į “super, ekstremalų, realų, kontaktinį“ kovos veiksmų studijavimą, bet ir nesibaigiančių diskusijų įvairiuose forumuose, koks gi kovos menas ar kokia sistema labiausiai tinka muštynėms ir… na, kaip gi be to – dar ir savigynai?!

Lyg sugebėjimas kam nors išmalti snukį būtų, jei jau ne “menas“, tai bent jau kažkas “praktiško ir apčiuopiamo“. Aha, vadinasi – “savigyna“…

Labai tipiškas čia požiūris, kad “savigyna ir muštynės – du skirtingi dalykai ir, jei mane puola, ir aš neturiu kitos išeities, aš mušiuosi naudodamas visas įmanomas priemones savo tikslui pasiekti“.

Ne!

Nes yra DIDŽIULIS skirtumas tarp savigynos ir kovojimo!

Nes, jei muštynes pakeisti tuo neutralesniu ir garbingesniu šioje draugijoje terminu “kova“, tai aš kiek ir sutikčiau, tačiau!..

Atsakykite patys sau: KODĖL jūs mokotės savigynos? Tam, kad išmokti išmalti kam nors nepatinkantį ir atgrasų snukį???

Atsakau už jus: jūsų tikslas – pareiti saugiai namo. Taškas.

Čia NĖRA jokio kito tikslo pateisinančio tikslo!

Apginti merginą, senutę ar Tėvynę nuo priešų – tai ne savigynos tikslas! Merginą galite įsodinti į taksi, jei jau užlaikėte iki išnaktų ir nepasirūpinote jos saugumu, o romantiškus vakarus su ja leisti, skaičiuojant žvaigždeles, galima ir saugesnėje aplinkoje. Senutės tūno namuose ir taip, o vidinių Tėvynės priešų paieška baigiasi politiniais neramumais…

Visi turite mylimus ir jus mylinčius žmones, jūsų laukiančius sveiko ir gyvo. Na, nebent jūs esate tas “gatvės kovotojas“, o tiksliau – ta visuomenės atmata ir mėšlo gabalas, kuriam dienos suskaičiuotos ir jis vis tiek nebenori gyventi, tad, jei pasiseks, jus, tą “kietąjį kovos meno meistrą“, užpuolus, tai jis šianakt nakvos areštinėje šiltai, kur jam duos pavalgyti, prižiūrėtojai elgsis su juo švelniau, nei jo konkuruojantys kolegos-padugnės ir dar šiek tiek paisys jo, kaip ŽMOGAUS, teisų… O jei ir nepasiseks – tai jo vargai tiesiog šioje ašarų pakalnėje baigsis.

Jei prisijungę prie interneto ir mano mintis čia skaitote, tai, spėju, namo norite pareiti saugiai.

Deja, minėto padugnės sėkmė dažniausiai jums baigiasi pažeminimu, moraliniais ir materialiniais nuostoliais, o “darbingomis dienomis“ – tai ir sunkiomis, kartais nepagydomomis, traumomis ar net mirtimi.

Nieko čia nėra malonaus, garbingo ir “kieto“ muštynėse ar kovojime gatvėje – kaip bevadinsit: tai lieka brutalus ir nenuspėjamas savo baigtimi veiksmas. Nenuspėjamas, nes baigtis, kaip minėjau, yra negarantuota ir nesate apdrausti nuo liūdniausios baigties. Todėl, pasirinkę variantą “muštis“ ir kažką kažkam įrodyti, jūs renkatės vieną iš šių variantų:

a) patirti traumą, galbūt net likti luošam; neatmetamas daiktas – galite ir mirti (duoti gyvenimiškų pavyzdžių?).

b) teismą, kuris kainuos daug pinigų (JŪSŲ pinigų!) advokatui, o tame tarpe ir Linčo teismą arba vendetą (priežastis, kodėl nukentėjusioji pusė nesikreipia į teisėsaugą gali būti ir ta, kad ji patykos dar artimiausiu laiku jūsų ir atsigriebs jums mažiausiai to tikintis, įvykdydami savo iškreiptose makaulėse suvokiamą teisingumą!).

c) administracinę, civilinę arba/ir baudžiamąją atsakomybę.

d) visi variantai teisingi ir įmanomi vienu metu!

Todėl, jei jau atėjote į kokį kovos klubą mokytis savigynos (sic!), nes patikėjote marketinginiais instruktoriaus teiginiais ar reklama, kad jis lygia greta karate, kungfu, aikido, dziudziutsu ar dar ko nors išmokys jus ir savigynos, visada nesivaržydami paklauskite jo:

1. Kokios yra konflikto, tame tarpe ir smurtinio, fazės ir kaip kokioje jų elgtis?

2. Kokia yra prevencinė ir konflikto de-eskalavimo technika ir taktika?

3. Kokia yra agresoriaus psichologinė bazė, kokie psichologiniai ir fiziologiniai veiksniai sąlygoja smurto ir konflikto atsiradimą, kaip veikia “organizmo chemija“ konflikto metu ir pan.?

4. Kokie yra agresorių tipai, kokie yra konfliktų tipai, kokie yra smurto tipai? Ir kaip to žinojimas padeda juos kontroliuoti?

5. Kokie veiksmai ir priemonės yra neišvengiami, sąlygoti situacijos ir kokie jų pateisinami pagal būtinosios ginties, tyčios ir pan. kitus su tuo susijusius teisinius klausimus?

6. Kokie yra psichologiniai, fiziologiniai, teisiniai ir pan. post-konfliktiniai veiksmai, kokios situacijos yra galimos ir kaip jas kontroliuoti?

Sąrašą galiu tęsti. Bet ne tame esmė. Jūs esate klientas, jūs mokate SAVO pinigus už jo siūlomą ir iš pirmo žvilgsnio jūsų poreikius atitinkantį produktą, tad jūs turite TEISĘ gauti sąžinigus, garbingus ir neklaidinančius jūsų, kaip vartotojo, atsakymus.

Maža to, negaudami atsakymų į paprastus klausimus DABAR, jūs rizikuojante nusipirkti “produktą“, kuris neveiks VĖLIAU, kai to jums kaip tik reiks! O jei jis neveiks, tai… (žr. aukščiau mano išvardintus variantus, ir ypač – d!).

Bet atsakykit man – kokioje dojo jūs tai matėte arba tokius atsakymus gavote į šiuos paprastus SU REALIA SAVIGYNA susijusius klausimus?

Nes, jei išgirsiu nors vieną teigiamą atsakymą, o ne kažką panašaus į “jei artėja du prie tavęs, tai geriausia dešiniam spirti loumavašį, o kitam – alkūne į liūlį“, tai jau rytoj nueisiu tokiam instruktoriui paspausti ranką!

O visa kita – tėra aiškus marketingas ir pasakaitės jūsų ego masažavimui, pinigų (jūsų pinigų, tarp kitko!!!) išviliojimui ir mito apie nenugalimumą (mokytojo – dabar, ir jūsų – po ilgų ir varginančių treniruočių pas jį ir tik pas jį!!!) sukūrimui.

Ačiū už dėmesį.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s