BJJ (Brazilian Ju-Jutsu): mušk savus, kad svetimi bijotų?

Autoriaus pastaba: Tai paredaguota (dėl dėstymo sklandumo) ir sudėta į vieną straipsnelį mano keletas išsakytų minčių diskusijoje, inicijuotoje banga.lt forume 2002-04-12.

Autoriaus teisės saugomos. Cituojant būtina nurodyti autorių ir šaltinį.

Pirmiausia pradėkime nuo rašybos, ir kodėl aš rašau ju-jutsu, o ne jiyu-jitsu kaip įpratę užrašyti patys brazilai.

Dar XIXa. pab. ir XXa. pradžioje buvo rašoma Jiyu-jitsu, ir net dziudo užrašoma kaip Jiyu-do. Galop, patys japonų kalbininkai sutarė, kad reiktų rašyti Jutsu ir Judo (nors mūsų kaimynai lenkai, pvz. rašydami Judo taria “Džiūdo“). Todėl rašyti lotyniškomis raidėmis Jiu ar Jiyu yra neteisinga, nes tą patį rašmenį “minkštas“ turėtų užrašyti fonetiškai vienodai: tiek Ju-jutsu, tiek Ju-do. Juolab, kad Kano Jigoro iš “mikšto meno“ (jujutsu) sukūrė “mikštą kelią“ (judo). Ir karate stambiausias stilius Goju-ryu rašosi su Ju, o ne – Gojiyu ar Gojiu.

Analogiškai Jutsu yra keistinas visuose žodžiuose: Aiki-jutsu, Bu-jutsu, Ken-jutsu ir pan. Mes dar galėtume ginčytis dėl Kempo ir Kenpo rašybos, kur abi formos bus teisingos, nes pirma – hepberninė, pirminė, o antra – roomazi, oficialioji, nepažymint fonetikoje pastebimų vienų priebalsių kaitos prieš kitus). Kaip skirtųsi šiomis sistemomis ir užrašyti Mitsu-bishi ir Mitsu-bisi, nors originaliais ženklais bus užrašoma vis tiek “trys deimantai“, o Shi tariamas kaip Si, tik šiek tiek “šveplai šnypščiančiai“. Vėlgi, pačiame Tokijuje yra bent keturi dialektai (tarmės), taip kad man reikėtų diskutuoti su Fumito, o ne su piktais internautais, įrodinėjančiais, kad brazilai japoniškų žodžių lotynizaciją žino geriau už japonus…

Nemanau, kad brazilai kūrė šių žodžių užrašymo taisykles. Kaip ir neverta kreipti dėmesio į tai, kas ir kur, ir kaip rašoma internete. Kita vertus, jei kas nusistovėjo nuo seno, net jei ir neteisinga, yra gana sunku vėliau pakeisti. Su japonais paprasčiau: jie bet turi oficialią politiką šiuo klausimu, o kaip su kinais? Tarkime, “vinčun“ stilius vienų meistrų užrašomas kaip WingChun, kitų VingTsun ir pan. Esmė pavadinime tai ta pati. Kai bus oficiali versija – rašysiu taip kaip reikia. Dabar gi, net nesiūlau dėl to diskutuoti. Galop, net mano pavardę rusai užrašo laikydamiesi rusų gramatikos taisyklių, nors SSRS buvo sutarta galą “-čius“ rašyti rusiškai su “jū“ (-чюс), o ne “ū“, nors ir po “č“ (-чус). Kariuomenėje irgi su tokiais “raštininkais“ ginčijausi, bet vis tik likau teisus.

O apie rašybą galima buvo ir anksčiau diskutuoti, kai rašiau JUJUTSU: IŠ SAMURAJŲ LAISVALAIKIO

Na, kad aprimo aistros dėl fonetikos, tai grįžkime prie “ištakų“!

Atkreipėt dėmesį į temos pavadinimą?

Prisiminiau istoriją:

Vienas ruselis nuvažiavo į Korėją hapkido ir TKD mokytis. Na, ir, aišku, nacionaliniai ypatumai ir “pranašumai“ paskatino jį paklausti meistrą, kas gi tokie yra “kiečiausi“ kovotojai pasaulyje (rusai įsitikinę, kad jie, nes vadovaujasi šūkiu “obosramsja – no nie sdamsja!“). Teko bičui nusivilti: meistras sako – žydai ir brazilai (čia kažkas kaip tik Krav Maga minėjo?).

– A tai kudėėė?… – nustebo tokiu atsakymu jis.

– Tai kad pirmieji savo veiksmus palestiniečių rajonuose atidirbinėja (kas dabar jau vyksta net oficialiai), o pastarieji – ant savų išbando!

O mano galva, BJJ – kaip sistema yra tai, kas pas mus yra senai užmiršta sena. Ir nemadinga (idant į Vakarus einam, ir vietoje “davaj“ laikas pradėti vartoti “c’mon“… ). Aš kalbu apie… Sambo!

Ričardas T. yra didelis gerbėjas BJJ ir visos tos Grace šeimynėlės. Priekabiai vertina kiekvieną atsiliepimą ir netikslumą, kartais, vadovaudamasis oficialia versija ir pamiršdamas, kad scenos vaizdai keičiasi ne dėka aktorių, bet tų užkulisinių scenos mechanikų, judinančių paslėptus mechanizmus, nuleidžiančius ir pakeliančius uždangą ir keičiančius dekoracijas (UFC ar EFC – tai tik pavadinimai).

Taigi, reiktų atkreipti dėmesį, kad daugelio tų UFC ar EFC ir pan. čempionų (kad ir Taktarovas ar Severnsas) ir nugalėtojų stilius nurodytas sambo, kuris Amerikoje, sutikite, nėra itin paplitęs (dėl komunizmo grėsmės!).

Nenuvertinkite sambo! BJJ kūrė iš esmės giminės (taip ir išsidalino sau danus pagal giminystę). O sambo – visa eilė specialistų ir jau nuo seniau, tad turi jau ir geresnį įdirbį.

Sambo – ne vien dziudo imtynių pakaitalas. O ir tas pakaitalas, lyginant su dziudo, oi kaip daug prasmingesnis kovoje! Kad ir tai, kad dziudo – skausmingi veiksmai kojomis draudžiami, kojų sučiupimai – draudžiami ir pan. Sambo nėra smaugimo? O kas čia vaikšto su kimono? Na, gal dar stipresnio švarko atvartai ir atlaikys tą dusinimo techniką, bet juk tokie “inteligentai“ – neagresyvūs. Ir t.t.

BJJ, lyginant su tradiciniu Jujutsu, neturi jokio pranašumo stovėsenoje. Kiek Grace ir chebra bandė konkuruoti su tradicionalistais – būdavo permetami ant žemės. Na, tai ir išnaudojo šią poziciją finale.

Kodėl Jujutsu mažiau kreipiamas dėmesys parteriui? Kiti kovos menai, kurie turėjo “šlovingą“ kovinę praeitį irgi privertsi nusileisti BJJ, ir kame šaknys? Vėl pasiremsiu Oyama Masutatsu, Kyokushinkai “dievu“:

Jo mokiniai paklausė:

– Kaip ten, sosajau, su parterio technika ir BJJ tipo kovomis? Ar yra panaši technika Kyokushine?

Į ką Oyama atkirto:

– Geras karys – visada išlieka ant kojų! Tad eikite – ir treniruokitės daugiau!

Ir sutinku su juo, ir nėra ko dievams galvos dėl niekų kvaršinti.

Tradicinis kovos menas – ne dvikovinis (nors dažniausiai taip buvo praktikuojamas Jujutsu, tačiau ir ten buvo “grupinės kovos“ technika ). Jei griūsi – kiti bent jau užspardys, ir nematys tame nieko blogo ar gėdingo sau. Juolab, kad po visko – “nugalėtojai neteisiami“. Kas dalyvavo bent vienoje padoresnėje “drakėje“ sutiks, kad instinktas labai stengiasi kūną išlaikyti ant kojų, kol dar su juo “fūlės“ žaisti nepradėjo…

Taigi, sutarkime, kad BJJ – labai efektyvi sistema ten, kur SPORTNĖS kovos, kad ir kokia kontaktinė ji bebūtų, taisyklės yra palankios išnaudoti šį atidirbtą pranašumą. Dar kartą nukreipiu visus į “KOVOS MENAI = CHOREOGRAFIJA“, kad suprastumėte mano požiūrį.

Aišku, muštynės tiek yra tarpusavyje skirtingos, kad ši technika gali praversti ir, neabejoju, pravertė ir patiems Grace daužantis pas save gatvėje. Tačiau! Nei vienas mūsų nebuvome Brazilijoje ir nežinome jų tradicijų bei papročių, vyraujančių toje gatvės aplinkoje kaip nerašytos taisyklės!

Dar neperseniausiai Rusijoje buvo nepriimta mušti, o juolab, spardyti gulinčio. Buvo daužomasi garbingai: iki pirmo kraujo, vienas prieš vieną, arba bent jau nemušama iš pasalų ar nugaros. Net jei eidavai vienas prieš grupę, kiti laikė negarbinga kištis ir tik apstodavo ratu, kad bičas kaltųsi su visais, bet vis tiek – tik po vieną! Ar kas nors įsivaizduotų tokią situaciją Lietuvoje dabar (ar, tarkime, JAV)? Trys, dar ir kuo nors ginkluoti, prieš vieną, iš pasalų.

Kažkaip Bruce Lee paklausė, ką jis darytų, jei kas iš pasalų ir tamsiame skersgatvyje jam trenktų beisbolo lazda per galvą? Į ką jis atsakė: “Kaip ir kiekvienas normalus žmogus – griūčiau vietoje negyvas!…“

Taigi, neneigiu šios sistemos. Tačiau man šiek tiek juokingas visas tas ažiotažas dėl, neva, jų nenugalimumo ar kokio “naujoviško“ požiūrio. Kritiškai aš, kaip pastebėjote, į viską žiūriu, tad nereikia įsižeisti. Jei žmogus įsižeidžia, jis negali protingai ir argumentuotai diskutuoti. Ir tai – nepriklauso nuo sistemos ir jos “filosofijos“, jei prisiminsite taikiųjų aikidzinų pykčio priepuolius diskusijoje apie aikido (net nepastebėjo, kad jų pateiktas citatos ne tik kad nenuneigė mano, bet, patvirtindamos, dar ir Ueshibą “nušalino“ nuo Aikido sukūrėjo kėdutės).

Jei pažvelgtumėte į sambo, tai rasite tai, kas geriausia net trijose skirtingose, nors ir giminingose, sistemose (Judo, Jujutsu ir BJJ), tačiau čia – apjungta į vieną. Dziudo metimų technika praktiškai ir yra sambo imtynės. Jujutsu išsilaisvinimai ir užlaužimai – sambo dalis. Dziudo ir dziudziutsu mokina mesti išliekant ant kojų – sambo tai irgi techniškumo požymis. BJJ efektyvi parteryje, kai dziudo ir dziudziutsu adeptai arba būna “jau nugalėję“, arba tik “įtvirtina pranašumą“ išlaikymu ir pan. Sambo gi visad treniruojamasi taip, kad “grynas metimas – gerai“, bet tai – ideali situacija. Dažnai pargriūni, todėl kiekvienas metimas atidirbamas su iš tos pozicijos sekančiu skausmingu veiksmu. Ir t.t. – labai išsiplėsčiau ir apie sambo, ne BJJ.

Ir tikrai nėra ko lieti ašaras, kad Lietuvoje nėra BJJ. Kam reikia REALIOS kovos technikos, galite važiuoti į Druskininkus ir pulti po kojom Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkui ir vienam iš kariuomenės atkūrėjų, daugkartiniam Europos ir pasaulio sambo čempionui Česlovui Jazerskui, pravarde Terminatorius, kurią davė, sako, ne reklaminių ir sportinių šou enterpreneriai, bet SSRS (ir ne tik) specialiųjų pajėgų specialistai. Kaip jau minėjau, kova mūšio lauke (o dar tokiame, kaip specialios užnugario operacijos, kai jokie kariniai veiksmai oficialiai nevyksta) – tikrai REALIOS kovos veiksmų poligonas. Čia jums ne Pride ar UFC. Čia žmonės – miršta…

Kas dėl kovos “imtynės vs. smūgiai“, tai pabandykime pamąstyti logiškai: tarkime, abu veiksmai atliekami idealiai – su vienodu efektyviu rezultatu ir prie vienodų sąlygų. Kiek reikia laiko, norint atlikti metimą, po kurio priešas prilips prie paviršiaus ir nebeatsikels, ir kiek – nokautuojantį smūgį? Mintyse įsivaizdavot? Metimas, kad ir paprasčiausias, truks 3-6 kartus ilgiau už smūgį. O jei situacija – “neideali“ ir priešininkas ne vienas? Pamenate dar apie instinktą, laikantį jus ant kojų? O apie draugus pasalūnus, ginkluotus skustuvais ir beisbolo kuokomis ir tik telaukiančius, kol jūs įsikibsite kuriam kitam jų “komandos draugui“ į atlapus?

Vienas iš senovės Japonijos Jujutsu meistrų (kažkoks “legendinis“, atkasiu pavardę, jei bus poreikis) buvo užpultas grupės žudikų, pasamdytų jį nugalabinti. Pagrindinė technika, kurią jis naudojo, buvo Atemi-waza (žalojančių smūgių), o ne Nage-waza (metimų) Tik taip jis sugebėjo ištaškyti pirmąjį dvidešimtuką, sulaužydamas kojas, rankas, šonkaulius, žandikaulius ir pan.

Būtent nuo tokios technikos ir stengėsi savo entuziastingus ir dar “žalius“ mokinius apsaugoti Kano Jigoro, kurdamas taikųjį ir švelnųjį dziudo. Būtent dėl tokios technikos daugelis tikrų Okinavos karate meistrų nebuvo priimtini modernioje Japonijos visuomenėje ir užleido vietų filosofuojančiam “šokio-karate“ meistrui Funakoshi Gichin (nors šis smūgį irgi turėjo neprastą!). Būtent tokia technika leido karate pastumti į šalį tradicinius japoniškus menus (jujutsu, judo ir aikido) ir įsitvirtinti persotintoje konkurencinėje rinkoje. Ir ši technika labiausiai atkreipė militaristų dėmesį, kai reikėjo vykdyti spec.operacijas Kinijos ir SSRS armijų užnugaryje bei gintis nuo aukštaūgių tvirtų jankių, įvaldžiusių tiek boksą, tiek savo imtynes.

Jau kažkur rašiau, kad imtynininkas nugali smūgiuotoją ne todėl, kad tai – pranašesnis kovos metodas (metimo mokytis reikia ilgiau!), bet kad – tokios taisyklės, naudingos jam! Jei apribotų metimų rezultatyvumą (tarkime, nenumesti ant tatamio, bet paguldyti, ar mesti ant specialiai nurodyto ir paminkštinto kvadrato), tai smūgiuoti labiau apsimokėtų, tiesa?… Dabar gi – arba pirštinės, arba apriboti veiksmai, smūginės zonos ir pan.

Net BJJ specialistai prisimena smūgius, kai ką nors apžergia parsigriovę. O taip, tada jis – niekur nepabėgs, galva nesuamortizuos lošteldama ir pan. “Duok, duok, į snukį duok!“

Kažkaip iš kovų be taisyklių (tada dar vadinosi “London rules“), kurios buvo populiarios iki pat XIXa. vidurio, išsivystė… boksas! Imtynės kečas gi – daugiau pavirto cirko vaidinimu, kai bokse realumo, sutikite, daugiau.

Galime diskutuoti iki begalybės, bet blogai, kai nesutariame dėl apibrėžimų, kad ir ką vadinti “realia kova“, ir kas tėra tik sportas ar laisvalaikio užėmimo būdas.

2 mintys apie “BJJ (Brazilian Ju-Jutsu): mušk savus, kad svetimi bijotų?

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s