Senokai apie karate berašiau, dėmesį skirdamas iš pradžių fiziniam parengimui, o po to savigynai, tad metas sugrįžti prie esminių dalykų šiame tinklaraštyje apie karate kitaip.
Tad šįkart duodu kažką praktiško – bunkai (iš tiesų, tai yra oyo – pritaikymas) iš Goju-ryu kata: saifa.
Ją į Goju-ryu sistemą įvedė jos kūrėjas Miyagi Chojun, ir ši kata, nors ir priskiriama jo mokytojui Higashionna Kanryo (taip kažkodėl nuvertinant Miyagi-sensei gebėjimus), yra būtent būdinga tik šiai karate sistemai – kitose mokyklose ji atsirado per tų sistemų kūrėjus, kurie mokęsi arba bendravę su Miyagi-sensei. Iš kur veiksmų jai prisigraibė pats Miyagi, kas jį primokė tokių baisybių – aš nežinau. O kas žino?
Blogiau, kad ši kata yra interpretuojama (bunkai) irgi pagal savo supratimą, ir kartais palydimus klaikiausių fantazijų arba, kas dar blogiau – primityvaus supratimo, iš kurių dažniausias yra “karate yra smūginė sistema“ (tame pareiškime yra mažiau tiesos, nei dziudo yra boksas).
Kad daug nerašyčiau, iškart duodu tai, apie ką šįkart saifa-gata.
Saifa-gata dalis, apie kurią čia daina (iš aksp-seigokan.blogspot.com )
Priminsiu (o kas ne temoje – pažiūri klipą): kata yra seka, kuomet po kiai yra pasisukama ir žengiama į sanchin-dachi stovėseną (t.y. į kovinę įprastą padėtį, pagal Goju-ryu kovos strategiją sumažinant distanciją ir pereinant į artimą kovą) atliekant kairį tsuki (tiesų smūgį kumščiu). Po to “pamakaluojama rankomis kažkoks mostas“ (paprastai įvairios Goju-ryu kryptys čia gana miglotai tą makalavimą demonstruoja, tarsi nereikšmingą ir pereinantį rankomis iš vienos “svarbios“ padėties į kitą), ir pasisukama 180 laipsnių, pereinant į nekoashi-dachi (katės stovėseną), o rankos tada vėl užima keistą kamae (kovinę padėtį), kur dešinioji yra horizontaliu dilbiu, plaštakai esant delnu žemyn virš hikite (atitrauktos rankos) kairiojo delno, nukreipto aukštyn.
Na, maždaug supratote, apie kurią atkarpą kalbu. Ten dar po to prisijungia pusinis tora-guchi, kuris gali būti tiek atskiros kombinacijos (bunkai) pradžia, tiek ir šitos, apie kurią kalbu, pabaiga – kata paprastai viskas taip viena iš kito išplaukia, o kata pati savaime nėra sumesta tarsi padrikų veiksmų kratinys, nes viena kombinacija keičia kitą, taupant laiką ir vietą bei mokant sklandžiai pereiti iš tam tikros padėties kovoje į alternatyvius sprendimus. Todėl kata yra ne šiaip šablonas, bet daugiau šnibždė (dutkininkai per kontrolinius vadina šperomis).
O dabar jums dziudokos paaiškina, kas čia turime omeny prie to makalavimo. Žiūrim:
Ko klipe trūksta, tai parengiamojo atemi kumščiu (tsuki), bet čia demonstruojama, kad pasukimas parengiamas dūriu pirštais (nukite). Karate viskas ne taip švelnu, kaip dziudo (judo – švelnus kelias), net jei sistema ir vadinsis pusiau švelnia (Go – kietas, Ju – minkštas, švelnus).
Bet ir sanchin-dachi padėtis natūrali, ir į nekoashi-dachi gale labai suprantamai pakliūsit. Joje sekantis pusinis tora-guchi pasukimas – tai iš esmės atsikratymas prismaugtu priešininku arba perėjimas prie jo galvos kontrolės, metant žemėn (arba, jei veiksmas vyks bare, tai, pačiupę jo galvą galite gerai ją įmontuoti į kokį baro kampą, bet aš to jums nesakiau, nes tai peržengia dabartines būtinosios ginties ribas).
Dabar tas makalavimas apsisukant tampa akivaizdus ir suprantamas, ir nereikia nieko fantazuoti ar prikurdinėti. Aš suprantu, kad jei jūsų sensėjus pripasakojo ar parodė ką nors jums kitaip, ko prireiks egzaminuose (nes juk be spalvoto šniūrėko nebus respekto ir kelnės nusmuks, aha), tai nekvaršinkite sau galvos tuo, ką čia dziudokos rodo. Jie gi nesupranta nieko apie karate, ar ne?
Nesuprantu ir aš nieko – nei apie karate, nei apie dziudo. Kaip ir numokim ranka, kad Goju-ryu karate Jundokan mokyklos kūrėjas Miyazato Ei’ichi buvęs Okinavos dziudo federacijos viceprezidentu ir daugkartiniu nugalėtoju, bei turėjęs Kodokan suteiktą jam 8 dan. Jam, ko gero, nereikėję tobulinti savo karate per dziudo veiksmus, nes jis, spėju, tą patį bunkai puikiausiai įforminęs kaip dziudo techniką – gi visa tai yra Goju-ryu kata.
O vat jums, įtariu, dziudo pastudijuoti derėtų įdėmiau, nes kai dziudo yra tik sportas, o karate – kikboksas su pižamomis, tai ir bunkai yra “bazinis beigi kanonimis“ caca de toro.
Seiikan © 誠意館 
Žinot, maniau, kad manęs po šito tinklaraščio nenustebins niekas. O Jūs šį kartą pranokot pats save, t.y. nustebinot net šiame tinklaraštyje. Niekad nebūčiau įtaręs, kad tai smaugimo veiksmas. Na, galvojau, kad ten yra pradinė padėtis uchi-uke blokui ar bandymo sugriebti už atlapų išvengimas, nukreipiant užpuoliko griebiančias rankas nuo savęs ir žemyn. O pasirodo, kad ten yra užpuoliko apsukimas ir (pri-)smaugimas.
Trumpai tariant, aš lengvai šokiruotas.
Tai baisu daugiau bunkai rodyti, o tai visai pakliūsi į komą. 😀
Aš ten bandžiau iškart metimą padaryti (nes apsisukimai kata paprastai metimus ir rodo), bet paeksperimentavau (ant Vyto…) ir supratau, kad net atemi kairiu tsuki nepadeda tą metimą (tenkan tipo pargriovimas) parengti. Tada permąsčiau, kad bus grubiau ir artimesnė kova, kaip Goju-ryu įprasta: jei negali prasukti priešininko pro save, tada pats prasisuki aplink jį. Toliau jau “bazinis bunkai“, kada visokie haito-uchi demonstruojami, pridėjo prie idėjos, kad čia bus smaugimas iš už nugaros. Prismaugus, aišku, sukimas tora-guchi už galvos yra logiškas.
Beje, vieną iš variantų Bobas labai panašiai irgi rodo, tai kaip ir nieko neatradau. Tik reikėjo surasti, kur būtų nufilmuota, nes neturiu kaip pats ant ko nors parodyti.